|
POPIEIUS PRANCIŠKUS
Nebe vergai, bet broliai
inia Pasaulins taikos dienos proga (2015 m. sausio 1 d.)
1. Naujj met, kuriuos laikome Dievo malone ir dovana monijai, pradioje troktu visiems vyrams bei moterims, visoms pasaulio tautoms bei alims, valstybi ir vyriausybi vadovams nuoirdiai palinkti taikos ir meldiuosi, kad liautsi karai, konfliktai ir gausios kanios, sukeltos mogaus, taip pat sen ir nauj epidemij bei gamtos katastrof baisi padarini. Ypa meldiuosi, kad, atsiliepdami ms bendr paaukim bendradarbiauti su Dievu ir visais geros valios monmis dl santarvs ir taikos pasaulyje, moktume atsispirti pagundai elgtis ms mogikumo neatitinkaniu bdu.
inioje prajusi met sausio 1-osios proga pabriau, kad nuo pilnatviko gyvenimo trokimo „neatsiejamas ir nenumaldomas brolybs poreikis, kreipiantis bendryst su kitais, kuriuos laikome ne prieais ar konkurentais, bet svetingai priimtinais bei apkabintinais broliais ir seserimis“ (1). Kadangi mogus yra santykio btyb, kuriai skirta gyvendinti save teisingumo bei meils kvpt tarpasmenini santyki kontekste, jo vystymosi labui esmingai svarbu pripainti ir gerbti jo kilnum, laisv ir autonomij. Deja, vis dar paplitusi mogaus inaudojimo rykt smarkiai eidia bendrysts gyvenim ir paaukim kurti pagarbos, teisingumo ir meils paenklintus tarpasmeninius santykius. Šis bjaurus reikinys, kuris skatina trypti kito mogaus pagrindines teises ir griauti jo laisv bei kilnum, reikiasi vairiomis formomis. Jas noriau glaustai apmstyti, kad Dievo odio viesoje visus mones galtume laikyti „nebe vergais, bet broliais“.
siklausyti Dievo plan monijai
2. Mano pasirinkta ios inios tema susijusi su Pauliaus laiku Filemonui. Jame apatalas prao savo bendradarbio Filemono priimti Onesim, buvus to paties Filemono verg, dabar tapus krikioniu ir, anot Pauliaus, laikytin broliu. Taut apatalas rao: „Galbt jis tam ir buvo laikinai atskirtas nuo tavs, kad galtum j turti aminai jau ne kaip verg, o daugiau kaip mylim brol“ (Fm 1, 15–16). Onesimas tapo Filemono broliu tapdamas krikioniu. Tad atsivertimas Krist, mokinysts Kristuje gyvenimo pradia, yra naujas gimimas (plg. 2 Kor 5, 17; 1 Pt 1, 3), atkuriantis brolyst kaip pamatin eimos gyvenimo ry ir socialinio gyvenimo pagrind.
Pradios knygoje (plg. 1, 27–28) skaitome, kad Dievas sukr mog kaip vyr ir moter ir palaimino juos, kad jie bt vaisingi ir daugintsi: jis sukr Adom ir Iev bti tvais, kurie, gyvendindami Dievo palaiminim, dav pradi pirmajai brolystei, Kaino ir Abelio brolystei. Kainas ir Abelis yra broliai, nes gim i t pai si. Todl jie turjo t pai kilm, prigimt bei t pat kilnum kaip ir j tvai, sukurti pagal Dievo paveiksl ir panaum.
Taiau nors brolius sieja gimimas, ta pati prigimtis ir tas pats kilnumas, brolyst ireikia ir j vairov bei skirtingum. Vadinasi, visi mons kaip broliai ir seserys i prigimties yra susij vieni su kitais, nuo kuri jie skiriasi, bet yra tos paios kilms, prigimties ir to paties kilnumo. Tad brolyste steigiamas pamatini santyki tinklas Dievo sukurtai monijos eimai statydinti.
Deja, tarp pirmojo sukrimo, pasakojamo Pradios knygoje, ir naujojo gimimo Kristuje, padaranio tikiniuosius „pirmgimio i daugelio broli“ (Rom 8, 29) broliais ir seserimis, siterpia neigiama nuodms tikrov, danai sugriaunanti krinikj brolyst ir nuolatos ikreipianti buvimo tos paios monijos eimos broliais ir seserimis gro ir taurum. Kainas ne tik negali paksti Abelio, bet ir i pavydo j nuudo tapdamas pirmuoju broludiu. „Kainas, nuudydamas Abel, tragikai paliudija radikal nusigrim nuo to [buvimo broliu] paaukimo. J istorija (plg. Pr 4, 1–16) ikelia sunki uduot, kuriai paaukti visi mons, – btent sutartinai gyventi ir vienam kitu rpintis“ (2).
Taip pat ir pasakojime apie Nojaus eim ir jo snus (plg. Pr 9, 18–27) btent Hamo nepagarba savo tvui Nojui priveria pastarj l sn prakeiti ir palaiminti tuos, kurie su juo pasielg pagarbiai. Taip atsirado nelygyb tarp sn, kilusi i t pai si.
Pasakojime apie monijos eimos itakas nutolimo nuo Dievo, nuo tvo ir brolio nuodm virsta bendrysts atmetimo apraika ir atveda prie pavergimo kultros (plg. Pr 9, 25–27) bei jos i kartos kart perduodam padarini: kit atmetimo, blogo elgesio su monmis, kilnumo ir pagrindini teisi paeidimo, nelygybs institucionalizavimo. I ia kyla poreikis nuolatos atsiversti Kristaus auka ant kryiaus ipildyt Sandor, tikint, kad „kur buvo pilna nuodms, ten dar apstesn tapo malon <...> per ms Viepat Jz Krist“ (Rom 5, 20–21). Jis, mylimasis Snus (plg. Mt 3, 17), atjo apreikti Tvo meils monijai. Kiekvienas, kuris klausosi Evangelijos ir atsiliepia kvietim atsiversti, Jzui tampa ir broliu, ir seserimi, ir motina (plg. Mt 12, 50) ir dl to jo Tvo vaikiu (plg. Ef 1, 5).
Taiau krikioniu, Dievo vaiku ir broliu ar seserimi Kristuje, netampama autoritetingu dievikuoju potvarkiu, negyvendinant asmenins laisvs, t. y. laisvai neatsiveriant Krist. Buvimas Dievo vaiku kyla i atsivertimo imperatyvo: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikriktija Jzaus Kristaus vardan, kad bt atleistos jums nuodms, tada gausite Šventosios Dvasios dovan“ (Apd 2, 38). pirmos krikioni bendruomens brolyst eng visi, kurie Petro skelbim atsiliep tikjimu ir gyvenimu (plg. 1 Pt 2, 17; Apd 1, 15–16; 6, 3; 15, 23): ydai ir graikai, vergai ir laisvieji (plg. 1 Kor 12, 13; Gal 3, 28); j skirtinga kilm ir socialin padtis nemenkina kiekvieno kilnumo ir n vienam neukerta kelio priklausyti Dievo tautai. Tad krikioni bendruomen yra broli ir seser meile grstos bendrysts vieta (plg. Rom 12, 10; 1 Tes 4, 9; yd 13, 1; 1 Pt 1, 22; 2 Pt 1, 7).
Visa tai rodo, kaip Jzaus Kristaus, per kur Dievas „visa daro nauja“ (plg. Apr 21, 5) (3), Geroji Naujiena taip pat geba atkurti santykius tarp moni, skaitant santykius tarp vergo ir jo eimininko, aiktn ikeldama tai, kas juos sieja, – vaikyst ir brolysts Kristuje sait. Pats Jzus yra pasaks savo mokiniams: „Jau nebevadinu js tarnais, nes tarnas neino, k veikia jo eimininkas. Jus a draugais vadinu, nes jums visk paskelbiau, k buvau i savo Tvo girdjs“ (Jn 15, 15).
Daugialypiai vergysts veidai vakar ir iandien
3. Nuo neatmenam laik vairioms moni visuomenms buvo inomas mogaus inaudojimo reikinys. moni istorijoje bta tarpsni, kai vergovs institucija buvo visuotinai priimtina ir reguliuojama teiss. Teis nustatydavo, kas gim kaip laisvas mogus ir kas kaip vergas ir kokiomis slygomis laisvas gims asmuo gali netekti savo laisvs ir j vl atgauti. Kitaip tariant, pati teis pripaindavo, kad vienas asmuo gali ar turi bti laikomas kito asmens laisvai disponuojama nuosavybe. Verg galjai pirkti ir parduoti, atiduoti ir sigyti, tarsi jis bt prek.
Šiandien, iaugus smonei, vergyst, laikoma nusikaltimu monijai (4), pasaulyje formaliai panaikinta. Kiekvieno asmens teis nebti laikomam vergovje ar baudiavoje tarptautins teiss pripainta kaip btina norma.
Vis dlto, nepaisant tarptautins bendruomens gausi sutari, kad vairialypei vergovei bt padarytas galas, ir pastang ipltoti vairias kovos su iuo reikiniu strategijas, milijonai moni – kdiki, vis amiaus grupi vyr ir moter – ir iandien neturi laisvs ir yra priversti gyventi vergyst primenaniomis slygomis.
Turiu galvoje daugyb darbinink ir darbininki, taip pat nepilnamei, oficialiai ar neoficialiai vergaujani vairiuose sektoriuose nuo darbo namie iki darbo ems kyje, gamybos ir kasybos pramonje, tiek alyse, kuriose darbo teis neatitinka minimali tarptautini reikalavim bei standart, tiek nelegaliai tose, kur darbininko teiss ginamos statymais.
Turiu galvoje gausybs migrant gyvenimo slygas–– moni, kurie savo dramatikoje odisjoje kenia alk, netenka laisvs ir nuosavybs, patiria fizin ir seksualin piktnaudiavim. Turiu galvoje tarp j tuos, kurie po sunkiausios baims bei nesaugumo lydimos kelions, galop pasiek tiksl, yra laikomi kartais nemonikomis slygomis. Turiu galvoje ir tuos, kurie dl vairi socialini, politini ir ekonomini slyg priversti slapstytis, ir tuos, kurie, kad ilaikyt legal status, sutinka gyventi ir dirbti neoriomis slygomis, ypa tada, kai alies statymais sukuriama ar leidiama darbininko migranto struktrin priklausomyb nuo darbdavio, pavyzdiui, kai j legalus gyvenimas priklauso nuo darbo sutarties… Taip, galvoje turiu „verg darb“.
Galvoje turiu prostitucija usiiminti priverstus asmenis, tarp kuri daug nepilnamei, bei seksualinius vergus ir verges; moteris, be j sutikimo veriamas itekti ar parduodamas numatant itekinti ar, mirus sutuoktiniui, perduodamas kaip palikim kokiam nors eimos nariui.
Negaliu negalvoti apie nepilnameius ir suaugusiuosius, tampanius prekybos objektais tokiose srityse kaip organ transplantacija, verbavimas kareivius, elgetavimas, tokios nelegalios veiklos objektais kaip narkotik gamyba ir pardavinjimas ar slaptas tarptautinis vaikinimas.
Galiausiai galvoje turiu visus, kurie yra pagrobti ir nelaisvje laikomi teroristini grupi, pajungti j tikslams kaip kovotojai arba – pirmiausia mergaits ir moterys – kaip seksualiniai vergai. Daugelis toki moni pradingsta, kiti pardavinjami, kankinami, alojami ar nuudomi.
Keletas gilij vergysts prieasi
4. Šiandien, kaip ir vakar, vergyst kyla i mogaus sampratos, numatanios galimyb traktuoti j kaip objekt. Nuodmei sugadinus mogaus ird ir nutolinus j nuo Krjo ir kit moni, jie nebesuvokiami kaip vienodo kilnumo btybs, kaip broliai ir seserys monijoje, bet laikomi objektais. I mogaus, sukurto pagal Dievo paveiksl ir panaum, jga, klasta arba fizine ar psichologine prievarta atimama laisv, jis komercializuojamas, sumenkinamas iki kakieno nuosavybs, imamas traktuoti kaip priemon, o ne kaip tikslas.
Šalia ios ontologins prieasties – kito asmens mogikumo atmetimo – yra ir kit prieasi, kuriomis galima paaikinti iuolaikines vergysts formas. Tarp j galvoje pirmiausia turiu skurd, atsilikim ir atskirt, ypa tada, kai ukirstas kelias gauti isilavinim arba yra maai ar net apskritai nra joki galimybi sidarbinti. Neretai prekybos ir vergysts aukomis bna mons, iekoj bd, kaip itrkti i kratutinio skurdo, patikj apgaulingais darbo paadais ir patek moni prekyba usiimani nusikaltli tinklus. Nordami privilioti jaunuolius bet kurioje pasaulio dalyje, ie tinklai sumaniai naudojasi iuolaikinmis informacijos technologijomis.
Prie vergysts prieasi priskirtina ir asmen, pasirengusi padaryti bet k, kad praturtt, korupcija. I ties vergystei ir prekybai monmis reikia bendrininkavimo, danai traukianio korumpuotus tarpininkus – kai kuriuos teistvarkos narius ar kitus valstybs arba vairi civilini ir karini institucij veikjus. „Taip atsitinka tada, kai ekonomikos sistemos centru laikomi pinigai, o ne mogus, mogaus asmuo. Taip, bet kurios socialins ar ekonomins sistemos centre turt bti mogus, pagal Dievo paveiksl sukurtas visatai valdyti. al nustumiant asmen ir j pakeiiant pinig stabu, griaunamos vertybs“ (5).
Dar viena vergysts prieastis – ginkluoti konfliktai, smurtas, nusikalstamumas ir terorizmas. Daug moni pagrobiama norint juos parduoti, paversti kovotojais, inaudoti seksualiai, kiti priversti emigruoti ir palikti visk, k turi, – em, namus, nuosavyb, eimos narius. Iekant ieities i baisi slyg, jiems tenka net rizikuoti savo orumu bei gyvybe ir taip jie patenka uburt rat – tampa vargo, korupcijos ir j prating padarini grobiu.
Bendros pastangos veikti vergyst
5. Stebint prekybos monmis, nelegalaus migrant transportavimo ir kitus pastamus ir nepastamus vergysts pavidalus, danai susidaro spdis, jog tai vyksta visuotinio abejingumo aplinkoje.
Net jei tai, deja, daniausia yra tiesa, vis dlto noriau priminti milinik tyl darb, kur jau daug met auk labui atlieka gausyb vienuolikj kongregacij. Veikdami sunkiose aplinkose, danai ten, kur vyrauja smurtas, ie institutai mgina sutraukyti neregimas grandines, aukas prikausiusias prie prekiautoj jomis ir j inaudotoj, – grandines, kuri grandis sudaro subtils psichologiniai mechanizmai, padarantys aukas priklausomas nuo j skriaudj antauojant bei grasinant joms bei j artimiesiems, taip pat tokiomis materialinmis priemonmis kaip tapatybs dokument konfiskavimas ir fizinis smurtas. Vienuolikj kongregacij veikla daugiausia reikiasi trejopai: pagalba aukoms, j reabilitacija psichologiniu bei ugdomuoju lygmeniu ir j reintegracija visuomen, kuri jie atvyko ar i kurios yra kil.
Šis didiulis darbas, reikalaujantis drsos, kantrybs ir itverms, vertas visos Banyios ir visuomens vertinimo. Taiau norint padaryti gal mogaus inaudojimo ryktei, vien to, inoma, nepakanka. Btina ir instituciniu lygmeniu sipareigoti trims dalykams – prevencijai, auk apsaugai ir nusikaltli patraukimui baudiamojon atsakomybn. Be to, kaip nusikalstamos organizacijos naudojasi globaliniais tinklais siekdamos savo tiksl, lygiai taip kova su iuo reikiniu reikalauja vairi visuomens veikj bendr ir globali pastang.
Valstybs turt atidiai stebti, kad j nacionaliniai statymai, susij su migracija, darbu, vaikinimu, moni perklimu ir produkt, pagamint inaudojant darb, pardavimu, tikrai gerbt asmens kilnum. Btini teisingi statymai, kuri centre bt mogaus asmuo, statymai, ginantys jo pagrindines teises ir, jei jos buvo paeistos, atkuriantys jas reabilituojant auk bei garantuojant jai saugum; taip pat veiksmingi kontrols, ar tos statymins normos tinkamai taikomos, mechanizmai nepalieka erdvs korupcijai ir nebaudiamumui. Btina pripainti moters vaidmen visuomenje ir to siekti darbuojantis taip pat kultros bei komunikavimo srityse.
Tarpvyriausybins organizacijos, atsivelgiant subsidiarumo princip, yra paauktos gyvendinti koordinuotas iniciatyvas, kuriomis siekiama kovoti su tarptautiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais, usiiminjaniais prekyba monmis ir nelegaliu migrant transportavimu. Tam btinas bendradarbiavimas vairiais lygmenimis, traukiant nacionalines ir tarptautines institucijas, pilietins visuomens organizacijas ir verslo pasaul.
Verslo monms (6) tenka pareiga garantuoti savo darbuotojams orias darbo slygas ir teisingus atlyginimus, taip pat atidiai stebti, kad distribucijos grandinje nebt vietos vergysts formoms ar prekybai monmis. moni socialin atsakomyb lydi vartotoj socialin atsakomyb. Kiekvienam asmeniui privalu suvokti, kad „pirkimas ne tik ekonominis, bet ir visada moralinis veiksmas“ (7).
Pilietins visuomens organizacijoms savo ruotu tenka uduotis padaryti sin jautresn, skatinti veiksmingai prieintis vergysts kultrai ir rauti j su aknimis.
Girddamas prekybos monmis auk skausmo auksmus ir vienuolikj bendruomeni, lydini jas ilaisvinimo keliu, bals, Šventasis Sostas pastaruoju metu m daniau raginti tarptautin bendruomen suvienyti vairi subjekt pastangas ir ivien padaryti gal iai ryktei (8). Be to, siekiant geriau irykinti prekybos monmis reikin ir palengvinti vairi subjekt – skaitant akademinio pasaulio ir tarptautini organizacij inov, migrant kilms, tranzito ir tikslo ali policijos pajg ir vairi aukoms padedani banytini grupi atstov – bendradarbiavim, buvo surengti keli susitikimai. Linkiu artimiausiais metais tokias pastangas tsti ir stiprinti.
Globalizuoti ne vergyst ir abejingum, bet brolyst
6. Skelbdama Kristaus meils ties visuomenje (9), Banyia, remdamasi tiesa apie mog, nepaliaujamai darbuojasi karitatyvins veiklos baruose. Jai tenka uduotis visiems parodyti keli atsivertim, skatinant pavelgti artim, atpainti jame, kad ir kas jis bt, brol ir seser, pripainti jo ar jos kilnum tiesos ir laisvs dvasia, turint prieais akis Juozapin Bachit. Ši i Darfro regiono, Sudano, kilusi ventoji buvo pagrobta prekiautoj vergais ir devyneri met parduota iauriems eimininkams. Paskui po skausming igyvenim per tikjim, praktikuot vienuolikuoju gyvenimu ir tarnavimu kitiems, pirmiausiai maiesiems ir silpniesiems, tapo „laisva Dievo dukra“. Ši ventoji, gyvenusi XIX ir XX a. sandroje, ir iandien yra pavyzdin vilties liudytoja (10) gausybei vergysts auk ir gali paremti pastangas vis t, kurie atiduoda save kovai su ta „aizda iuolaikins monijos kne, aizda Kristaus kne“ (11).
Turdamas tai prieais akis, troktu pakviesti kiekvien pagal savo ypating vaidmen ir atsakomyb praktikuoti brolikum esanij vergystje atvilgiu. Paklauskime savs, kaip bendruomens ir asmenikai, ar jauiame ik, kai kasdienybje susiduriame ar turime reikal su monmis, kurie galbt yra prekybos monmis aukos, arba esame gundomi pirkti prekes, kurios, galima numanyti, yra pagamintos inaudojant kit mog. Kai kurie i ms abejingai, panir kasdienius rpesius ar skatinami ekonomini sumetim, umerkia akis. Kiti, prieingai, nusprendia nuveikti k nors teigiama, sitraukti pilietini organizacij veikl ar praktikuoti tokius nedidelius kasdienius veiksmus – nepaprastai vertingus! – kaip malonus odis, pasisveikinimas ar ypsena. Tai mums nieko nekainuoja, taiau gali suteikti vilties, atverti kelius, pakeisti neregimai gyvenanio asmens gyvenim bei, susidrus su tokia tikrove, pakeisti ir ms pai gyvenim.
Turime pripainti, kad susiduriame su globaliniu reikiniu, pranokstaniu vienos bendruomens ar tautos kompetencij. Norint j veikti, btina panaaus masto kaip ir pats reikinys mobilizacija. Todl visus geros valios vyrus ir moteris, taip pat visus tuos, kurie i arti ar i toli, skaitant aukiausio lygio institucijas, regi iuolaikins vergysts rykt, netapti io blogio bendrininkais, nenugrti vilgsnio nuo savo broli ir seser, netekusi laisvs ir orumo, kani, bet idrsti prisiliesti prie kenianio Kristaus kno (12), regimai matomo t daugybs moni, kuriuos jis pats vadina „maiausiaisiais broliais“ (plg. Mt 25, 40. 45) veiduose.
inome, kad Dievas kiekvieno i ms paklaus: „K tu padarei savo broliui?“ (plg. Pr 4, 9–10). Abejingumo globalizacija, iandien slegianti daugelio broli ir seser gyvenim, reikalauja i ms kurti solidarumo ir brolysts globalizacij, galini grinti vilt ir padti jiems keliauti nebijant ms laiko problem bei pakeliui vl atrandant nauj perspektyv, kurias Dievas mums deda rankas.
Vatikanas, 2014 m. gruodio 8 d.
PRANCIŠKUS
(1) 1. (2) inia 2014-j met Pasaulins taikos dienos proga, 2. (3) Plg. Apatalikasis paraginimas Evangelii gaudium, 11. (4) Plg. Kreipimasis Baudiamosios teiss asociacijos tarptautin delegacij (2014 10 23): L‘Osservatore Romano, 2014 10 24, p. 4. (5) Kreipimasis liaudies sjdi pasaulinio susitikimo narius (2014 10 28): L‘Osservatore Romano, 2014 10 29, p. 7. (6) Plg. Popieikoji teisingumo ir taikos taryba. mons vadovo paaukimas. Apmstymai. Milanas, Roma, 2013. (7) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 66. (8) Plg. inia ponui Guy Ryder, Tarptautins darbo organizacijos generaliniam sekretoriui, ILO konferencijos 103-iosios sesijos proga (2014 05 22): L‘Osservatore Romano, 2014 05 29, p. 7. (9) Benediktas XVI. Enciklika Caritas in veritate, 5. (10). „Taip paindama vilt, ji pasijuto esanti atpirkta, suvok esanti ne verg, bet laisvas Dievo vaikas. Ji suprato, k norjo pasakyti Paulius primindamas efezieiams, kad jie pirmiau pasaulyje buv be vilties ir be Dievo – be vilties dl to, kad be Dievo“ (Benediktas XVI. Enciklika Spe salvi, 3). (11) Kreipimasis 2-osios tarptautins konferencijos Combating Human Trafficking: Church and Law Enforcement in Partnership (2014 04 10) dalyvius: L‘Osservatore Romano, 2014 04 11, p. 7; plg. Apatalikasis paraginimas Evangelii gaudium, 270. (12) Plg. Apatalikasis paraginimas Evangelii gaudium, 24; 270. _________________________________________
© „Banyios ini“ vertimas KATALIKAI.LT |